apriesti

apriẽsti, apriẽčia (àpriečia), àprietė tr. 1. N, K apvynioti, apsukti: Merga àprietė galvą su kaspinais J. Liuob apriẽs aplei visą galvą bukietus išpurėtus Trk. Paėmei žalią medį, teip šitai àprietei, o čia įverti šniūruo ta skylė tur palikti Vvr. Apriẽsti reik puodus su tošėmis Dr. | refl. K: Ko čia apsirietei kaip gyvatė apei kelmą? Pp. Diedas seniausias guli, tris kartus aplink ugnį apsriẽtęs (ps.) Prng. Paskui buvęs naras įlindęs į dugną ežero varpo pažiūrėti, atradęs, bet tiktai ant jo širdies buvęs žaltys apsirietęs BsMtI153. Iš po akmino iššoko velnias, pasivertė į žaltį ir apsìrietė artojui ant kaklo BM259(Grz). [Žaltys] apsiriesdamas parspaudęs visas tas septynias puodynes LMD(Sln). 2. N suvynioti, susukti (apmatus ant veleno): Apriẽsk riestuvą su apmazgytuvu J. Ilgai jos triūsia, kol apriečia rietimą ir viską galutinai sutvarko taip, jog galima pradėti austi A.Vencl. Jau àpriečiau devynis lankus austi Pns. Šiandien abrūsus ir apmečiau, ir àpriečiau, ir suvėriau, liko tik užmazgyt ir aust Srj. Vakar àprietėm valakninę, o dar tik dabar veriam nytysna Stk. Metimą àprietėm, aust nė nepradėjom Dkš. | refl. tr., intr.: Kai vakar rietėt milelį, ar gražiai apsìrietė? Al. Jau kelinta diena kap apsìriečiau, o dar vis neaudžiu Alv. 3. apglėbti, apimti, apkėsti: Man rodosi, kad kiekvieną tų auksuotų paminklų velnias aprietęs tupi LzP. Ana (vilkė) buvo dideliai nusigandus ir, aprietusi savo vaikus, gulėjo LTR(Mžk). Ta katė gulia, vaikus apriẽtusi Brs. | prk.: Aprietusi (prisispaudusi) laikau piningus, kad vyras neužeitų Trg. ^ Apriẽtęs gulia, nė pats ėda, nė kitam leida Šts. Giminietis susiriẽtęs visą lauką apiriẽtęs (pjautuvas) Ukm. Senas senelis susirietęs visus laukus aprietęs (dalgis) LTR(Mrj). | intr.: Grūdais aprietęs gulia, juo pelės neėdančios Šts. | refl. tr: Aprietęsis tūris, ka nematyčio kartos Šts. Žaltys, apriẽtęsis kiaušius, gulia Plng. 4. einant apsiausti, apsupti: Neprietelius apeiti, apriẽsti KII244. Àprietė į rinkį ir tujau nutvėrė vagį Vvr. Mūsų pulkas gavo uždavinį apriesti priešo sparną rš. ║ lanku apeiti, apvažiuoti: Ant kalvelės Dainius pasuka vairą, kombainas gražiai apriečia kampą V.Bub. 5. SD¹103, Sut, K, A.Baran aplink apdėti, aptraukti, apvesti: Vidurė[je] tos rūmės buvo ketvirtainiška lova, žemių išpurentų par uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu par vieną ar du rąstu apriesta S.Dauk. Ties durimis galinėje sienoje buvo didelis baltas apskritimas, apriestas juodu ratu Pt. Tamsiose, ilgomis blakstienomis apriestose akyse buvo nejaukumo ir susirūpinimo Pt. Ir paskui juos mūru aprietė labai veikiai DP311. ^ Mėsos kubilas geležies lanku apriestas (pirštas ir žiedas) LTR(Vkš). 6. apaugti (apie žievę): Didelę šaką nupjovus, negreit apriẽčia nauja žieve Ds. Kai kiškiai nugraužia, labai blogai roną apriẽčia Ds. ║ apipjauti: Apriẽsk rantį, kad nekristų drotis nu suveržto klumpio Šts. 7. Š, DŽ¹ būti išsidėsčiusiam aplink ką, apjuosti: Žvilgterėję akim da toliau, išvysme miškus, girias, kurios apriẽčia aną plotą BM61(Žb). Anykščių miestas kalnais apriestas; viduriu Šventa upelė teka A.Vien. Reikėtų paminėti Birutės kalnelį, … aplinkui kaip vainiku apriestą pušėmis A1884,264. O tų žiedelių ilga eilė glaudžiai laiko stiebą aprietus Pt. Mus apriẽčia Reseinių rajonas Jd. Miestą (orig. miestas) mūsų purpura aprėdytais ir toli ir plačiai svindančiais tuntais aprietė DP610. | prk.: Idant mes …, nukėlę visokią sunkumą ir nuodėmę, kuri mus àprietė, tekėtumbime ant kario, mumus parėdyto DP107. | refl. Š: Tas kelias biškį apsriesdavo apie ežeriuką LTR(Slk). Apsìriečia aplinkui ganykla Grd. Veižas (upelio vardas) čia apsìriečia aplink Pgg. 8. žr. atriesti 3: Apriẽsti, t. y. siūlę apsiūlėti J. Siaura ryzeliūte kad apriẽstum [siuvinio kraštus] Klt. \ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti